Šunys ar katės, suėdę žiurkių nuodų ar apnuodytą graužiką, turi būti kuo skubiau pristatomi veterinarijos gydytojui.
Iki kraujavimo pasireiškimo praeina keletas dienų, tad nelaukite, kol pasirodys apsinuodijimo požymiai.
Šie nuodai skirti naikinti smulkius žinduolius. Nors šunys, katės yra stambesni žinduoliai, jie lengvai gali susirgti dėl šių nuodų. Daugelis žiurkių nuodų, įskaitant varfariną, fumariną, krisidą, dikumariną, ratindaną, brodifakumą ir bromadioloną, sutrikdo kraujo krešėjimą.
Apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Antikoaguliantai trikdo krešėjimo faktorių gamybą. Be pastarųjų, tęsiasi kraujavimas. Mažas žiurkių nuodų kiekis gali būti letalus. Keletą dienų gaunant mažas dozes nuodų yra rimčiau apsinuodijama nei nuo vienkartinės didelės.
Vis gi, net viena dozė kraujo krešėjimą stabdančių žiurkių nuodų gali privesti prie labai stipraus kraujavimo.
Klinikiniai požymiai:
Gali praeiti keletas dienų kol pasireikš požymiai – kraujavimas per odą, akis, iš nosies, dantenų kraštų, ar kitų kūno vietų. Kraujas gali išsiskirti tuštinantis, šlapinantis, vemiant. Dantenos ir akių obuoliai atrodo labai blyškūs. Gali pasireikšti silpnumas, kvėpavimo pakitimai, sunkus kvėpavimas, depresija, ir gaišimas.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu gyvūno ištyrimu, anamneze, apie galimą rodenticido ar apnuodyto graužiko suėdimą, bei kraujo tyrimais. Pastariesiems priskiriamas bendras kraujo tyrimas, krešėjimo profilis ir specifinių krešėjimo faktorių nustatymas. Labai svarbi teisinga terapija, apsinuodijus žiurkių nuodais.
Gydymas - skubus, priklausomai nuo rodenticido rūšies, ir nuo praėjusio laiko po kontakto su nuodu.
Kai pasireiškia simptomai, gydymas mažai efektyvus ir gali trukti daugybę savaičių. Gyvūnui, kuris jau kraujuoja, gali prireikti kraujo perpylimo ir keleto savaičių trunkančios vitamino K-1 terapijos. Kai gyvūnas apnuodijamas mažai žinomu antikoaguliantiniu rodenticidu, gydymas gali būti nesėkmingas.
Svarbu turėti su savimi produkto etiketę, kad veterinarijos gydytojas žinotų koks jaukas buvo suėstas. Antikoaguliantiniai rodenticidai niekados nelieka kūne keletui savaičių.
Yra ir kitokių žiurkių nuodų, kuriais apsinuodijusius gyvūnus retai pavyksta išgelbėti. Šie nuodai sukelia pažeidimus nervų sistemoje, kepenyse, širdyje, žarnyne, inkstuose. Galimas apakimas, koma ir gaišimas. Šiems toksinams priešnuodžio nėra. Įmanoma tik pagalbinė, simptominė terapija – sumažinti rezorbciją, kontroliuoti traukulius, jei jie pasireiškia. Visų šių apsinuodijimų atveju, prognozė yra bloga.
Prevencija: augintinių apsinuodijimą žiurkių nuodais galima kontroliuoti juos saugant nuo nuodų ar apnuodytų graužikų suėdimo. Nuodai dažniausiai paskaninami arba įmaišomi į grūdinius mišinius, tad gali privilioti tiek graužikus, tiek naminius augintinius. Plastikiniai ar kartotiniai jauko įpakavimai labai lengvai atidaromi jaunų šuniukų, juos suplėšant.
Saugiausia būtų tokias priemones nuo graužikų saugoti ne namuose kur yra gyvūnų.
Humaniškiausia būtų naudoti ne rodenticidus, bet gyvus spąstus ar spyruokle uždaromas gaudykles, kurie nedelsiant nužudo graužiką. Taip pat svarbu nesuteikti galimybių veistis graužikams, t.y. laikyti įvairius produktus pakuotėse (dėžėse, konteineriuose), nepalikti vandens šaltinių.